Poccolus : Poccolus
Тексты песен
1. VILKOLAKIAI
A vienas mike tarp medių eėlių,
Pakyla vėjas, tolumoje staugia vilkai.
Pilnaties viesa, vaizdai susilieja,
Virsmas į vilką klaikiam staugime.
Kakur u jūrų marių, kur baigiasi jūra,
Su mistiniu vėju per Tamsos Gelmes,
Eina vilkolakiai prie Pragaro Vartų,
Kur paslėpti lobiai auksu neįkainojami.
"Meditacija su Vilko Runa
Upildo sąmonę ir istumia visa kita.
Matau juodą Runą herbe ant raudonų durų,
U ių durų stovi didiulis vilkas,
Jis mano draugas, jis mano brolis,
Jis dalis manęs, jis tai a,
Jo kūnas tampa mano kūnu,
Jo kraujas tampa mano krauju,
Jo sąmonė - mano sąmone,
Jo instinktai - mano instinktais."
2. PAKOL DEGA LAUZAI
Lauai... ią paslaptingą naktį
Daugybė jų dega tolumoje,
Tyla... pasigirsta pelėdos riksmas,
Tai - enklas.
Ugnies jėga upildo viską aplinkui,
Prasiveria Kosmoso Gelmė.
Kibirktys sprogsta ir nea
Į begalinę erdvę.
A matau degančias akis,
Deive Gabija, saugok Ugnies Kelyje.
3. UGNIS KYLA VIRS AZUOLY
Skrisk su ukeiktu vėju į tolį
O kunigaikti liūdesio ir nevilties,
Nek mano skausmą į prarastą alį,
Atgimstančias vizijas i praeities.
Kraujo lietus pamirtosios didybės,
Tai liūdnos aaros emės gelmių,
Atodūsiai verias pro miglą ir tylą,
Ugnis kyla vir Ąuolų...
Ir ta jėga, kuri drebino emę,
Tebūna mano galybės jėga,
Tegu griaudia aibai, a jau einu
Su vėju ir ugnim...
Ten paslėpta Imintis
Urakinta giliausiuose poemiuose.
Ten paslėpti Raktai
Nuo durų į aminybę.
Per medių aknis į poemio alį,
Per tunelį tamsų į emės gelmes,
Jau netoli tamsi ugnies jėga,
Liejas ir verias i Uburto Rato
Į paslėptus slėnius apgaubtus migla,
Kyla į virų ėlstanti Audra.
Galinga jėga sudrebina emę
Vir didingų kamienų senų Ąuolų,
Įsiliek į mane, o Didybės karaliau
Kuomet a į ugnį einu.
4. BEGEYTE PECCOLLE
O galingasis Tamsos Valdove,
Kuris savo galybei neturi vardo.
altas, tamsus ir neantis mirtį,
Kviesk savo tarnus, kad atliktų savo pareigą.
Vaitojantis iaurės vėjas,
Naktis beribė ir juoda.
Tik Ugnį skleidia mano Kardas
Ir kviečia magikas jėgas.
Gyvatės apraizgo nuogą kūną,
Čiulpia paskutines gyvybės sultis.
Aminu miegu umiega tie
Ant kurių krito Pikulio prakeikimas.
O tu ateik, Tamsos Valdove,
Apgaubtas savo paslaptim,
Nunek mane į savo Gelmę
Kur liksiu vienas su Mirtim.
Krintantys lapai Nebūties
Susilieja su miko garsais.
vaigdės ugeso
Nujausdamos mirtį.
Pelėdos riksmas tamsiam mike,
Nurimsta vėjas.
Tyla ir skausmas...
Viskas jau baigėsi...
5. JIE ATEIS ...
Kakur giliai tamsioje karalystėje,
Tarp eėlių tūno tyloje,
Jie, ateinantys ir keliantys baimę,
Paslaptingi tamsos kariai.
Karas jų nuostabiausias kūrinys,
monių skausmas jiems didiausia palaima.
Apokalipsės vizijos
Sukeltos jų liūdnų giesmių.
Daugėja monių, stiprėja jų galia,
Balsai pasąmonės gelmėje,
Jie ateinantys ir neantys mirtį,
Paslaptingi tamsos kariai.
6. RUDENS MISKO SNABZDESIAI
Paslaptingi balsai...
odiai i Neinomybės
Paslėpti tarp medių eėlių.
Jie saugo paslaptį seną,
Kurią inojo senovės yniai.
Nukritę ir pageltę lapai
Kakada senai, senai, senai...
nabdesiai...
odiai i Neinomybės,
Liūdni bedugnės balsai.
Kai ateina Ruduo
Su niūriais ir ilgesingais vaizdais
Upildančiais mano sielą,
Iki giliausių gelmių.
Krinta lapai... Krinta lapai...
7. TAI BUS MANO TRIUMFO VALANDA
Mano pily dega lauai,
A tariu ukeikimą.
Pragaro Vartai prasivers nelauktai
Bundantys sielos trokimai,
Uges iburys, tiesiu rankas
Į bundančią galią tamsybės
Tarp ugnies grėsmingų atvaitų.
aukiantis kardas, runų galia
Sukelia vizijų audrą.
Chaosas atgyja, siela ėlsme,
Balsai i poemių gaudia,
Ugnis tarp ragų, Raguotojo Dievo
Akys tamsesnės u Tamsą,
Tai bus mano triumfo valanda.
Pikti veidai, demonų atvaizdas,
Nakties eėliai, beribė tutuma.
Leisk udegti ugnį ir eiti į Nebūtį
Kur mane pasitiks nauja aura.
Dek ugnie, nek mane!
8. KIRSK, MEDEINE, KIRSK
Tarp tamsių mikų klaidiojo dvasia,
Ji liūdna ir pikta,
Klajoja nerasdama vietos
Apleista ir pamirta.
Jos kūnas graiausios merginos,
Bet vidus piktos gyvatės,
Medeinės tamsioji pusė,
Griaunanti gamtos jėga.
Jos merginos vilioja savo kerais
Pasiklydusius mike,
Ir tie, kurie nesuras Kelio Atgal,
Nesulauks ryto auros.
Mirties bučiniai piktųjų gyvačių
Praudo beprasmes sielas,
Ir jei matai Ugnį jos akyse
Tu eisi kartu...
Silpnieji triumfuoja,
Isekusi jos galia
Liūdna ir pikta...
Kirsk, Medeine, kirsk!
9. DVASKLAJYS
[Instrumental]
10. UNTITLED
[Instrumental]
Тексты песен добавлены mattpriest - Изменить эти тексты песен