Stovedamas ant kaukoliu kalno
Regiu besiraitančias šlykštynes
Jus šliau˛iojantys purvyne
Nematote prašviesejimo
Traukdami vieni kitus
I melo liuną
Did˛ioji gyvate kelia galvą
Pakelkit akis
Ir pa˛velkit aukštyn
Štai aš ugnies eros šauklys
Aš jusu prakeikimas
Kodel sukate nuo manźs akis
Ar ne jus didieji
Purvo drabstytojai
Bukit sutrypti mano prakeiksmo
Ir te pasiglem˛ia melo liunas
Besiraitančius mirties agonijoje
O jus išgirdź mano balsą
Atsiverkite savo demonui
Ir išvysite purve
Su˛ibusią jusu ˛vaig˛dź
Ir tik ji nušvies jums kelią
Aukštyn kur stoviu aš
Ugnies eros šauklys
Aš jusu prakeikimas
2. SUTEIKIM JIEMS KANCIA
Pa˛vekit i nukry˛iuotojo kuną
Štai jis bejegiškumo simbolis
Mazochistinis mokslas
Iš sukepusiu jo lupu
Kokia palaima masems kvailiu
Aš sed˛iu gyvates soste
Gerdamas iš bedievystes taures
Skźsdamas ištvirkeliu glamonese
Po ju purpuriniais apdangalais
Aukso taures dugne
Aš išvydau vergus
Paklusniai atsisakiusius laisves
Ar neverti jie nuodingo spjuvio
Juk jie taip trokšta kančios
Suteikim jiems kančią
Tegu skausmas tampa
Ju gyvenimo palydovu
Tegu ašaros neišsenka
Laikant mirštančio ranką
Tegu visas gyvenimas tampa kančia
Juk tai ir yra kvailiu kelias i 'dangu'
Suteikim jiems kančią
3. JU SEPTYNETAS
Pagimdyti chaoso iššaukti keru
Šliau˛iantys ˛eme
Ir metantys pra˛uti iš aukštybiu
Jie po˛emio vaikai
Gulintis blogis tykantis aukos
Ju septynetas
Su˛lugdyti didieji miestai
U˛tvindytos ˛emes rytu
Jie dievu nuodai
Rukas kylantis aukštyn
Gailestis jiems svetimas
Akli jie besimeld˛iantiems
Storiausios sienos ju nesulaiko
Galinga srove besiver˛iantys
Maras jie
Ištuštinantis gyvenvietes
Kerštas jie senuju dievu
Ju septynetas
Chaoso prad˛ia
Jie iš ten
Erdve ne˛inoma niekam
Jie iš ten
Altoriai mirusiu šventyklu
Jie iš ten
Ju septynetas
4. OMEGA ET ALPHA
Aš keliu aukso taurź
O Chaoso nuotaka
Mano kraujas gyvenimas mano
Atiduotas visatai atiduotas tau
Ar girdi kaip nutyla širdies plakimas
Dulkes be gyvybes
Vejai neškit jas i piramid˛iu miestą
Ir te bedugnes sargai
Atveria jums kelią
O prakeiktoji
Akys ˛velgia gašliai i begalybź
Aš išraunu meilź iš širdies
Paskźsdamas malonumu šventoveje
Tu suteiki turtus ir šlovź
Ir vis tik esu dulke tarp dulkiu
Išnykźs eone
Nematomojo rankose virtźs pelenais
Virtźs dulkem
Ir visa tai tampa neapykanta
Ir visa tai tampa malone
Nes tai mano kelias
Kelias ne˛inomas tau
Kaip ne˛inomas ir Chaosui
Pabaigoje ir prad˛ioje
5. KOL VISKAS NIEKUR
Tikybos vergai išnyra iš tamsos
Aš jaučiu ju mirtiną kvepavimą
Nebylus šauksmas iš vidaus
Mano siutina esybź
Aukodamas gyvenimo ramybź
Arteju prie kraujuojančiu kuneliu
Šedevras iš anapus
Kunais nutapyta drobe
Aš seilejuosi iš nuostabos
Lytedamas gleivetą niekieno pasauli
Aš gird˛iu šlamejimą tylos
Tyloje kvepavimą mirties
Niekada neatsiras to
Kuris atneštu man ka˛ką iš ten
O pirštai liečia mane
Aš jus matau
Jus atsispindite kraujo klane
Jus atsispindite tol
Kol viskas jumyse
Kol viskas niekur
6. KARO UGNYS / I DAUSAS
Mirštančiu švokštimas
Ir šaltas plieno skambesys
Virš ukanotu giriu aidi
ˇvarbiuose vejuose rudens
Kraujo upes teka
Stovi miglose mirtis
Kai isi˛iebia karo ugnys
Didybes am˛inos vardan
Šimtai kariu lavonu
Nukloja šaltą ˛emź
Sustingź akys ˛velgia
I toli be jausmu
Didi mirtis triumfuoja
Kai karo ugnys dega
Kai karo šukiai aidi
Iki pat sutemu